Tai, ką matome – nėra tai, į ką žiūrime. Tai, ką suvokiame – nėra tai, ką girdime. Aišku, visi esame įtakojami aplinkinio pasaulio, bet tik protas apibrėžia kaip mes tai patiriame.
Vienaip ar kitaip, visi esame patyrę ir žinome, kad jei vienas žmogus žiūrį į kažką ir mato vieną, tai jei kitas žmogus žiūri į tą patį dalyką – jis gali matyti visiškai kitką ir jo patirtis gali būti visiškai kitokia. Vienas žmogus gali tame pačiame matyti pozityvą, kitas – negatyvą.
Lygiai tokiu pačiu būdu, vieną dieną, protas gali turėti tam tikrus minčių ir emocijų “nustatymus” ir kažkokioje situacijoje reaguoti vienaip. Bet kitą dieną, toje pačioje situacijoje, dėl kokių nors priežasčių, mintys ir emocijos prote gali būti visai kitokios, todėl tą pačią situaciją patirsime jau visai kitaip.
Jei išmoksime tai pastebėti – suprasime, kad mūsų potyriai priklauso ne nuo to, kad kažkas mums atsitinka, o nuo to, kaip mes reaguojame, koks mūsų santykis su aplinkiniu pasauliu ir kokie mūsų santykiai su dalykais, kurie vyksta pasaulyje aplink mus.
Žinoma, tai nereiškia, kad iš karto viskas, kas vyksta aplinkiniame pasaulyje mums pradės patikti. To niekada nebus. Visada bus dalykų, dėl kurių jausimės blogai, būsime išsigandę, supykę, ar nuliūdę. Tai yra sudedamosios bendražmogiškos patirties dalys.
Tačiau, kai perjungiame savo suvokimą, kai nebekaltiname išorinių dalykų, kai pasižiūrime į savo vidų, medituojame – tiesiog išmokstame pakeisti savo suvokimą ir požiūrį – būtent tada galime pakeisti savo santykius su išoriniais dalykais.
Eidami šiuo keliu atrasime vidinę ramybę ir netgi galėsime kažką padaryti, kad pasaulis aplink mus būtų geresnis.