Svarbu ne tai, į ką mes žiūrime, bet ką matome. Svarbu ne tai, ką mes girdime, bet ką suvokiame. Išorinis pasaulis mums daro didžiulę įtaką, tačiau tik protas ir niekas kitas apsprendžia kaip mes jaučiamės, kokia mūsų patirtis.
Yra daugybė būdų, kaip pailiustruoti šią idėją, bet mes visi žinome, kad vienas žmogus į kažką žiūrėdamas, mato vienaip, tuo tarpu kitas žmogus žiūrėdamas į tą patį, mato visiškai kitaip. Vienas žmogus tame gali matyti pozityvą, tuo tarpu kitas – negatyvą.
Panašiai ir mūsų protas vieną dieną patiria vienokį emocijų ir minčių derinį ir todėl mes reaguojame vienaip, tačiau kitą dieną, gali būti, kad lygiai tokioje pačioje situacijoje, mes reaguojame visiškai kitaip, nes emocijų ir minčių derinys yra visai kitoks.
Kuo daugiau mes tai pastebėsime, tuo dažniau tai primins, kad svarbiausia ne tai, kas mums atsitinka išoriniame pasaulyje, svarbiausia, koks mūsų požiūris į tai, koks mūsų ryšys su išoriniu pasauliu ir su dalykais, kurie atsitinka išoriniame pasaulyje.
Tai nereiškia, kad mums iš karto viskas išoriniame pasaulyje pradės patikti – taip nebus niekada. Visada bus dalykų, dėl kurių mes jausimės pikti, nuliūdę ar išsigandę. Ir tai yra buvimo žmogumi dalis. Tačiau, jei galėtumėm nekaltinti tų išorinių dalykų, o vietoj to atsisuktumėm į savo vidinį pasaulį, suprastumėm, kad galime pakeisti savo suvokimą, požiūrį ir santykį su tais dalykais, tuomet tai sukurtų ramią ir aiškią aplinką, kurioje atsirastų galimybė imtis meistriškų veiksmų.