Ar ieškome kūrybinio įkvėpimo, ar reikia priimti viso gyvenimo sprendimą, mes negalime to padaryti vien tik galvodami. Ir tik tada, kai išmokstame klausytis ir išgirsti ką sako intuicija, galime būti užtikrinti dėl savo sprendimų.
Be to, visai nesvarbu, kaip mes tai vadiname – intuicija, nuojauta, ar jausmu. Kai protas labai įtemptas, diskursyvus, tada labai sunku pajausti tą jausmą ir krypties pojūtį. Tik tada, kai iš tikrųjų paleidžiame visą įtampą, skubėjimą, vidinį tarškėjimą ir barškėjimą, išryškėja intuicijos jausmas.
Žinoma, galime galvoti apie kažkokią situaciją, ar sprendimus vėl ir vėl, ir vėl, ir vėl. Juk dažniausiai taip ir darome. Tačiau, visada bus “už” ir “prieš” ir protas visada ras kur jam vėl įsisukti.
Bet su laiku, medituojant ir treniruojant protą, išryškėja jausmas esantis anapus galvojimo. Ir jei mokame tą jausmą išgirsti, o vėliau ir pasitikėti tuo jausmu, tada aiškiai žinome kuriuo keliu eiti.