Kaip jaustis lengvai su visomis savo mintimis? Iš meditacijos požiūrio taško, nėra taip, kad galvojimas būtų blogai, o negalvojimas būtų gerai. Tikroji laisvė yra tada, kai mes vienodai gerai jaučiamės, net nesvarbu kas prote vyksta. Kai peržengiame idėją, kad kažkas yra gerai, o kažkas yra blogai ir esame laisvi nuo bet kokio šališkumo.
Tačiau tą peržengimą galima apibūdinti, kaip kelionę. Šios kelionės negalima pradėti nuo vietos, kurioje jau galime stebėti savo protą ir jaustis vienodai lengvai ir tada, kai jis yra ramus, ir tada, kai jis yra įsitempęs. Kelionės pradžioje beveik neįmanoma jaustis vienodai lengvai matant mintį, kuri nepatinka ir matant mintį, kuri patinka. Pradžioje mes esame daugiau ar mažiau šališki.
Bet bėgant laikui, mes nuosekliai ir lėtai judame link suvokimo, kad medituojame ne tam, jog nuraminti protą, mes paprasčiausiai stebime savo protą tokį, koks jis yra – mintis, emocijas, pojūčius, jausmus. Ir kuo daugiau tokiu būdu treniruojame protą, tuo geriau mums tai sekasi.
Tuomet mes nebandome ant savo tiesioginės patirties viršaus suprojektuoti dar kažko, ypač to, ką įsivaizdavome, kas ta meditacija yra. Vietoj to, mes paprasčiausiai esame stebėtojai. Ir būtent todėl pradedame jaustis lengvai tiek su įtemptu protu, tiek su ramiu protu, tiek su nemaloniomis mintimis, tiek su maloniomis mintimis. Tuomet mes nebandome vaikytis ar įsikabinti tam tikrų minčių, bet tuo pačiu metu nebėgame ir nesipriešiname kitoms mintims. Ir tai yra vienas iš svarbiausių įgūdžių, kuriuos išugdo meditacija.
Jei pažvelgtume į savo kasdienį gyvenimą, pamatytume, kad ko gero mes retai kada kankinamės, kai mintys yra malonios ir kai protas yra ramus. Mes kankinamės tada, kai protas yra įtemptas, kai mintys ir emocijos yra sunkios ir užgožiančios. Bet jeigu tokiais savo kasdienio gyvenimo momentais galėtume išlikti dabartyje, būti sąmoningi ir geranoriški, tada ir mūsų patirtis būtų kitokia – tada ir visas gyvenimas pradėtų keistis.