Vieną dieną dėl kažkokios situacijos galime jaustis visiškai apgailėtinai. Bet kitą dieną iš tokios pačios situacijos galime juoktis. Šis pavyzdys labai aiškiai parodo, kad didžiausią iššūkį emocinei patirčiai meta mūsų pačių protas. Štai nuo ko priklauso mūsų savijauta.
Tai pastebėti nėra labai lengva, bet labai naudinga. Prisiminkime, kai kartais atsidūrę kokioje nors situacijoje, prisimename, kad ir anksčiau esame tokioje situacijoje buvę. Bet taip pat prisimename, kad paskutinį kartą ta situacija mums nekėlė jokių problemų ir jautėmės pakankamai lengvai. Tačiau šį kartą prote atsirado kažkoks pasipriešinimas, dirglumas ir sunkumas. Ir tai yra labai vertinga mokymosi patirtis. Tai suvokę, mes esame priversti pripažinti, kad vienintelis skirtumas tarp šių situacijų yra mūsų proto būsena konkrečią dieną.
Tai pripažinti yra labai svarbu, nes priešingu atveju savo blogos savijautos priežasčių dažniausiai ieškome išoriniame pasaulyje. Dėl to, kaip vieną ar kitą dieną jaučiamės, dažniausiai kaltiname aplink mus vykstančius dalykus arba mūsų aplinkoje esančius žmones.
Tačiau pagalvokime, jeigu vieną dieną prekybos centre stovime eilėje, mūsų protas yra taikus, ramus ir geranoriškas, o kitą dieną stovint eilėje protas tampa nekantrus ir sudirgęs, tada tampa labai aišku, kad problema yra ne eilė – problema yra mūsų protas.
Todėl, kuo daugiau treniruosime sąmoningumą, tuo lengviau galėsime paleisti tas nenaudingas mintis ir emocijas, būsime kantresni ir geranoriškesni.
Tuomet ir atsiras pasitikėjimas, kad mes patys galime daryti įtaką tam, kaip kiekvieną dieną patiriame savo gyvenimą .