Dažniausiai reikia ne daryti, bet nedaryti
Kai norime tobulėti ir gerinti kažkokius savo aspektus, mes labai dažnai galvojame, kad turime kažką daryti. Tačiau, labai dažnai viskas ko reikia, tai paprasčiausiai nedaryti. Kitaip šnekant, dažniausiai reikia tiesiog paleisti nesveikus įpročius, elegesį ir mintis.
Jei susisvokiame, kad vėl ir vėl padarome kažką negero, arba vėl ir vėl patiriame mintį ar emociją, kuri mums nepatinka, dažniausiai tai yra mąstymo ir elgesio šablonai. Tada, norėdami tai pakeisti galvojame, kad turime kažką aktyviai daryti ar pridėti. Bet jei atidžiau pastebėtume šių šablonų dinamiką, pamatytume, kad dažniausiai nieko nereikia pridėti, o vietoj to reikia kažką tiesiog paleisti ir nustoti.
Kaip pavyzdį paimkime geranoriškumą. Geranoriškumas yra įgimta proto savybė ir tam, kad būti geranoriškiems mes turime tiesiog nustoti būti negeranoriški. Jei paleisime labai kritišką ir teisiantį protą, tai labai dažnai pamatysime, kad geranoriškumas jau yra čia ir nieko daugiau daryti nebereikia. Mums nereikia pridėti geranoriškumo nei į savo elgesį, nei į savo mąstymą. Ši savybė yra čia ir tai pajaučiame iš karto, kai tik paleidžiame negeranoriškumą.
Šis mechanizmas taip pat veikia su bet kuo kitu. Jei manome, kad dėl kažkokių savo mąstymo ir elgesio šablonų užstrigome gyvenime, norėdami tai neutralizuoti nesistenkime nieko pridėti. Vietoj to, treniruokime gebėjimą tokį elgesį aiškiai suvokti realiuoju lauku, o suvokus – paleiskime, bei pasirinkime kitą kelią. Tai yra patikimas būdas rasti tai, ko mums iš tikrųjų reikia.
Visada daugiau pasieksime paleisdami, nei pridėdami.