Kai ieškome vidinės ramybės, emocinio stabilumo, labai dažnai protas yra tas dalykas, kurį mes norime „pataisyti”. Tačiau meditacija – tai nėra dar viena strategija ar savipagalbos planas. Meditacija – tai struktūra, kurioje aiškiai matome ir suprantame savo protą, o tuo pačiu labiau suprantame ir kitų žmonių protus.
Norintys pradėti praktikuoti turi žinoti, kad meditacija – tai visai nebūtinai apie kažkokių dalykų sutvarkymą, pakeitimą ar atsikratymą. Tai labiau apie savo proto pažinimą ir supratimą, apie aiškų matymą ir suvokimą kas realiuoju laiku vyskta prote.
Kai tik pradedame pažinti, pradedame aiškiau matyti savo protą, tuomet pradeda keistis ir požiūris: mes visai nebūtinai būsime laisvi nuo nerimo, nusivylimo ar liūdesio, bet būtinai pažinsime tas emocijas fundamentaliai skirtingu būdu, nei pažįstame iki šiol. Ir dėl šio atnaujinto supratimo, dėl pasikeitusio požiūrio, mūsų patirtis realiuoju laiku, kaip mes tas emocijas patiriame, bus visiškai skirtinga. Emocijos mūsų nebeužgoš, nebeužvaldys, jos nebebus dalimi fiksuoto naratyvo, mūsų identiteto. Ir būtent todėl mes pradėsime jausti vis daugiau vidinės ramybės ir laisvės savo prote.
Taigi, ypač svarbu išlaikyti būtent tokį požiūrį į meditaciją ir neužmiršti, kad svarbiausia ir visų pirma meditacijoje yra proto supratimas, o ne proto „pataisymas”.