Automatinis režimas. Vien todėl, kad mūsų akys atmerktos, dar nereiškia, jog esame atsibudę. Vien todėl, kad akys užmerktos, dar nereiškia, jog esame užmigę.
Kartais gali atrodyti, kad, kai padarome pertrauką, sustojame ir medituojame, tuo metu nesame budrūs – tarsi išsijungiame, tampame apsnūdę ar mieguisti. Tačiau iš tikrųjų sąmoningesni tampame būtent todėl, kad padarome pauzę. Neabejotinai tuo metu esame labiau atsibudę nei bet kuriuo kitu dienos metu.
Vien todėl, kad vaikštome atmerktomis akimis, dar nieko nereiškia, nes dažniausiai viską darome automatiniu režimu. Iš esmės būname apsiblausę, veikiame be susitelkimo, esame išsiblaškę ir stokojame budraus aiškumo.
Tačiau medituodami, kultivuodami sąmoningumą ir budrumą, pamažu įprantame būti budrūs ir automatinis režimas užleidžia vietą šiai būsenai kasdieniame gyvenime. Būtent taip išmokstame būti dėmesingi ir sąmoningi kiekvieną gyvenimo akimirką – kad ir ką darytume, kad ir kur būtume.