Meditacija – tai tiesioginė patirtis. Todėl, kai diskutuojame apie meditaciją, visų pirma turime priimti faktą, kad žodžiai negali pakeisti patirties. Geriausiu atveju jie gali motyvuoti, įkvėpti ar parodyti kryptį.
Daugumai šis faktas gali pasirodyti nuviliantis, nes intelektualus ir racionalus protas nori viską suprasti, paaiškinti ir išanalizuoti. Tačiau meditacijoje yra daugybė paradoksų ir meditacijos idėja neįtikėtinai smarkiai skiriasi nuo tiesioginės meditacijos patirties. Tie, kas nori pradėti praktikuoti, turi žinoti – kuomet kalbame meditaciją, praktine prasme tai reiškia, kad tokie pokalbiai yra galimybė išsiaiškinti kaip save vesti ir orientuoti link tiesioginės patirties. Tiems, kurie jau praktikuoja, pokalbiai apie meditaciją praktine prasme reiškia, kad tai yra galimybė tobulinti savo priėjimą ir požiūrį į tiesioginę patirtį.
Visa tai šiek tiek primena seną pasakojimą, kai žmogus, norėdamas savo šuniui parodyti mėnulį, pakėlęs ranką rodo kur reikia žiūrėti, tačiau šuo, vizgindamas uodegą, žiūri ne į mėnulį, o į pakeltą šeimininko ranką. Kad ir kaip žmogus stengtųsi parodyti kur reikia žiūrėti, šuo žiūri tik į ranką. Kalbos, diskusijos ar bet kas kita apie meditacijos idėją, dažnai gali mus atvesti į panašią situaciją.
Todėl, kai kalbame apie meditaciją, turime žinoti, kad žodžiai patys iš savęs nėra TAS dalykas. Ką jie gali – tai vesti mus ir parodyti kryptį link tiesioginės patirties. Todėl labai svarbu per daug nesureikšminti žodžių, o vietoj to leisti sau viską patirti per tiesioginę patirtį.
Pagal Headspace