Mus skiria, įsitikinimai, vertybės, kalba, kultūra, statusas, turtinė padėtis, amžius ir daug kitų dalykų.
Ir tik tyloje esame vieningi, esame laisvi nuo kaltinimų, šališkumo, ar tendencingumo. Tyla – tai empatijos ir pagarbos vieta. Tyloje nesvarbu kas mes tokie, ką dirbam, iš kur esame, ką galvojame, kokia mūsų nuomonė – medituodami visa tai išjungiame ir būname čia ir dabar su kvėpavimu. Kai tai darome grupėje – dalinamės šia patirtimi, nes tuo metu nėra nieko, kas mus skirtų. Tai labai galingas dalykas – bendrystės su kažuo didesniu jausmas.
Ir galų gale tai ne tik vidinė ramybė, bet ir išorinė taika. Su laiku pradedame pastebėti pokytį, kaip vieni su kitais elgiamės, pradedame pripažinti, ar net vertinti skirtumus ir galų gale sugrįžtame prie suvokimo, kad mes visi norime to paties.