Kad apibrėžti, kas mes tokie esame gyvenime, visai nebūtina prisiklijuoti jokių etikečių. Jei tai padarome – stojame į kažkurią pusę ir tokiu būdu apribojame save, savo protą ir savo galimybes.
Iš tikrųjų, medituodami, mes mokomės paleisti bet kokias etiketes ir stiprų identiteto jausmą. Tiesiog pagalvokite – jei sukviestume didelę grupę žmonių į vieną erdvę medituoti, juk tuo metu būtų visiškai nesvarbu kas jie tokie – koks jų amžius, lytis, seksualumas, statusas, turtinė padėtis, kultūra – niekas. Kai visi išjungia įtemptą protą ir susitelkia į kvėpavimą – lieka tik bendra patirtis, patirtis būti žmogumi.
Nors identitetas tam tikrose situacijose gali būti naudingas ir reikalingas, bet kai save apibrėžiame kažkokiu konkrečiu būdu ir su tuo gyvename 24 val. per parą – sukuriame labai stiprų skirtingumo ir susipriešinimo jausmą ne tik asmeniniame gyvenime, bet ir pasaulyje aplink mus.
Todėl, kiek tai įmanoma, tiek medituojant, tiek kasdieniame gyvenime, reikėtų paleisti stiprų identiteto jausmą, atsiklijuoti nuo visų etikečių ir paprasčiausiai jaustis žmogumi.