Ar visada turime jaustis laimingai? Daug negalvodami kas yra laimė, galime gyventi su idėja, kad privalome visada būti laimingi.
Deja, gyvenimo prigimtis yra kitokia. Jeigu sunkiais gyvenimo periodais susitaikysime su šia paprasta tiesa, jausimės žymiai lengviau. Tačiau, jeigu turime labai stiprų troškimą ir idėją, kad gyvenimas visada turi būti laimingas – tai yra didžiausia streso, kančios ir nepasitenkinimo gyvenimu priežastis.
Bet ar mes kada nors pagalvojome, ar iš viso tai yra įmanoma? Ar iš viso tai yra tinkama? Ar iš viso tai yra tai, ko norime gyvenime? Reaguodami automatiškai galbūt galime taip manyti – žinoma taip, norėtume to! Bet pagalvokime, kai pergyvename sunkius periodus, kai su artimu žmogumi nėra viskas gerai, ar mes būtinai tuo metu turime būti laimingi? Ar norėtume būti laimingi, kai prarandame artimą žmogų..?
Tiesa yra ta, kad žmogaus emocijų spektras palaiko mus visos gyvenimo kelionės metu, įskaitant ir sunkius gyvenimo periodus, kai susiklosto sudėtingos aplinkybės.
Todėl ne visada esame tokioje situacijoje, kai laimė yra tinkama būsena. Laimė „kasdienine” prasme – kai nejaučiame liūdesio, nusivylimo ar pan. Sunkiose situacijose turėtume kalbėti apie lengvumo ir aiškumo jausmą, kuris egzistuoja anapus kasdienės laimės. Ši sąmoningumo būsena kartu su mumis yra ir kai esame laimingi, ir kai patiriame liūdesį ar nusivylimą. Tai treniruotas protas, kuris tiek su mintimis ir jausmais jaučiasi lengvai, tiek su visu aplinkiniu pasauliu. Net nepriklausomai, koks tas pasaulis šiuo momentu yra. Be to, svarbu suprasti, kad tai nereiškia, jog norime, kad taip būtų – ne, bet tuo pačiu ir nesipriešiname, o nesipriešindami atrandame lengvumo jausmą.
Todėl vietoj to, kad kovotume dėl kasdienės laimės ir ištisai jos ieškotume išoriniame pasaulyje, šį lengvumo jausmą randame savo vidiniame pasaulyje – nesvarbu koks šiuo metu yra protas ir koks yra pasaulis aplink mus.