Emocijos ateina ir išeina. Kartais mes jaučiamės laimingi, bet kartais jaučiamės nuliūdę. Tačiau, kai suvokiame, kad gali egzistuoti įvairios emocijos, mes suvokiame, kad nei viena iš jų nėra galutinė tiesa. Kai tai suvokiame – esame laisvi.
Kalba eina apie tai, kas glūdi anapus laimės, liūdesio, ar kad ir kokia emocija tai būtų. Gyvenimas mums pateikia įvairiausias aplinkybes ir situacijas. Todėl net neįmanoma per visą gyvenimą jaustis laimingai taip, kaip daugumas žmonių supranta laimę kasdieniame gyvenime. Gyvenime visada būna situacijos, kai patys negaluojame arba mūsų mylimi žmonės negaluoja. Kartais gyvenime net prarandame žmones. Todėl tiesiog neįmanoma visada būti laimingiems. Net kasdienėje rutinoje atsitinka daugybė mažų dalykų, kurie visai nebūtinai mus verčia jaustis laimingai.
Taigi, ar yra kas nors anapus laimės? Ir jeigu taip, ar tai gali mus išlaisvinti? Jei kažkas yra, nepriklausomai nuo to, ar esame laimingi, ar esame nuliūdę – kodėl taip įsikabiname ir taip stipriai investuojame į laimę? Kita vertus – kodėl tuomet taip stipriai priešinamės ir kovojame su liūdesiu? Jeigu galime jaustis lengvai, žinodami kur yra gilusis vidinės ramybės, ar kad ir kaip mes tai pavadintume, jausmas?
Šis jausmas egzistuoja anapus bet kurios grynos emocijos. Emocija ateina ir išeina, tačiau šiek tiek giliau yra kai kas kita. Ir jeigu mes mokame tai girdėti ir jausti, – ar tai būtų meditacijos metas, ar tiesiog kasdienio gyvenimo rutina, mes galime išmokti gyventi su šiuo fundamentaliu vidinės ramybės jausmu.