Kai per gyvenimą, į priekį judame su aiškiais ketinimais, geraširdiškumu ir žinodami savo tikslą, tačiau mūsų laimės jausmas nepriklauso nuo to tikslo pasiekimo, tai ir yra subalansuotas požiūris.
Vienas iš daugelio mitų apie meditaciją yra tai, kad mes turime viską paleisti. Net ir gyvenimo idėjas, tikslus, svajones ir viltis. Bet iš tikrųjų, meditacija moko tiesiog neprisirišti prie rezultato. Jei mes galime gyventi su tikslo, prasmės ir krypties pojūčiu, tuo pačiu būdami susitelkę į tai, kas vyksta tiesiog dabar, į besirutuliojantį gyvenimo procesą, o ne į rezultatą – tai yra būdas gyventi laimingai.
Bet jeigu mūsų laimė priklauso nuo to rezultato pasiekimo, nuo tos galutinės stotelės, tada prote sukeliame įtampos ir nerimo būseną. Kai žinome, kad laimę pasieksime tik gale, tada ištisai stengiamės ten papulti ir todėl dabartyje visada jaučiamės blogai.
Esmė – neprisirišti prie tikslo, nes jo siekimas niekada nebūna tiesi linija. Tai visada zigzagai. Aplinkybės ir planai visą laiką keičiasi ir jeigu pagalvotumėte nors savaitę atgal, tikrai pamatytumėte, kaip dėl pasikeitusių aplinkybių turėjote pakoreguoti savo tikslus ir planus.