Viskas yra tėkmėje, todėl bandymai nuslopinti mintis tiesiog neveikia – jos, kaip vanduo, visada suranda kelią. Todėl, žymiai geriau mintis paversti kelionės dalimi.
Paprastai, kasdieniame gyvenime, bandome priešintis skausmingoms, iššaukiančioms, ar sunkioms mintims. Gali atrodyti, jei mes jas pakankamai dažnai ir pakankamai stipriai stumsim šalin – galų gale mintys atstos ir išnyks. Tačiau, iš tikrųjų, jei priešinsimės, tai ši minčių, emocijų ir jausmų tėkmė, daugių daugiausia ką padarys, tik pakeis tekėjimo kryptį. Nuo jų pabėgti neįmanoma. Bet jei tėkmė pasisuks kita kryptimi – tai paprasčiausiai taps pasąmonės dalimi ir anksčiau, ar vėliau, transformuosis į fizines kūno problemas.
Tačiau medituodami, kai aiškiai matome mintis ir jausmus, ilgainiui suvokiame, kad nesame nei tos mintys, nei tie jausmai.
Taip, mintis, jausmus ir emocijas galime patirti ir jausti, bet tuo pačiu galime išmokti visa tai paleisti.