Kartais mums reikia įvairius dalykus apgalvoti, išanalizuoti ir išegzaminuoti. Bet gebėjimas ir noras išgirsti savo intuiciją yra lygiai toks pat svarbus, o gal net ir žymiai svarbesnis, nei racionalus protas.
Akivaizdu, kad galvojantis protas yra gyvybiškai svarbi mūsų gyvenimo dalis. Labai svarbu gebėti į savo gyvenimą įtraukti racionalią ir analitinę savo proto dalį. O kartais tai ne tik naudinga, bet ir gyvybiškai būtina.
Tačiau, iš kitos pusės, racionalus protas yra ribotas – jis nežino visko. Kai savo vidiniame ar išoriniame pasaulyje ką nors matome ar girdime, bet negalime to paaiškinti, racionalizuoti, intelektualizuoti, tai sukelia nerimą ir nusivylimą. Bet mes užmirštame, kad šios emocijos neateina iš išorės, o yra sugeneruotos mūsų pačių proto.
Ir dažniausiai mūsų racionalus protas yra toks įtemptas ir užgriozdintas, esame tiek užgožti galvojimo, kad nepastebime ir nesugebame išgirsti savo intuicijos. Nors, labai dažnai, jei tik galėtume tai padaryti – iš karto pajaustume aiškumą.
Tai tas pats, kai žengdami žingsnį iš įtempto galvojimo ciklo, dažnai surandame atsakymą, kurio galbūt ilgai ieškojome. Prisiminkime, kai kartais daugybę laiko praleidžiame ką nors analizuodami ir galvodami apie kažkokius dalykus, bet atsakymo vis tiek nerandame. Ir tik tada, kai nustojame apie tai galvoti, kai išeiname pasivaikščioti ar maudomės duše, tada, kai protas yra neįtemptas, kažkokiu būdu atsiranda aiškumas.
Todėl labai svarbu naudoti ne tik savo racionalų, analitinį protą, bet taip pat treniruoti sugebėjimą ir norą išgirsti savo intuiciją.