Iš tikrųjų, nėra tokios vietos, kur galėtume pabėgti nuo savęs ir nuo savo proto. Kad ir kur būtume, protas visada su mumis. Todėl, žymiai geriau nebėgti, o susidraugauti, suprasti visus savo proto aspektus ir pažinti save per tiesioginę patirtį.
Kasdieniame gyvenime, kai bandome prasiblaškyti ir atitrūkti nuo sunkių ir iššaukiančių dalykų, kai nenorime būti su tam tikromis emocijomis ir mintimis – dažnai paskęstame socialiniuose tinkluose, naršome internete, ieškome kitų pramogų ir įsivaizduojame, kad pabėgome. Bet kažkada vis tiek turime visa tai išjungti ir vėl atsiduriame tokioje pačioje situacijoje su tokiomis pačiomis emocijomis ir mintimis…
Ir net kai išvykstame atostogauti, kad ir į labai nuostabią vietą – kai ten atvykstame ir esame visai kitoje aplinkoje, toli nuo sunkumų – protas vis tiek išlieka įsitempęs. Taip yra todėl, kad su savimi visada pasiimame tas pačias mintis ir emocijas. Na, gal po keleto dienų jaučiamės šiek tiek kitaip, bet vis tiek protas mus seka, kad ir kur keliautume.
Vieta neturi reikšmės – ar tai būtų mūsų namai, ar tai būtų meditacijos studija Vilniaus senamiestyje, ar tai būtų kur nors Himalajuose – meditacija sukuria tokias pačias sąlygas ir erdvę. Toje erdvėje atsiranda galimybė per tiesioginę patirtį pažinti, suprasti save ir tokiu būdu sureguliuoti savo patirtis.
Meditacijos mokytojas