Būti autentišku visai nereiškia daryti ką panorėjus ar sakyti ką panorėjus vien todėl, kad mes kažkaip ypatingai jaučiamės. Mes galime būti autentiški ir tuo pačiu elgtis santūriai bei su atjauta.
Šiuo metu tiek viešojoje erdvėje, tiek aplamai mūsų visuomenėje yra labai populiarus naratyvas, kad turime būti autentiški. Labai dažnai tas autentiškumas yra pristatomas taip, kad aš turiu tiesiog būti savimi ir neturiu niekuo apsimesti. Ir tai yra gerai iki tam tikro laipsnio – kol tai, ką darome ar tai, ką sakome nedaro žalos ir negatyvios įtakos kitiems žmonėms.
Autentiškumas, tai nėra vien tik nesivaržymas daryti ką tik norime. Iš vienos pusės tai yra savęas pažinimas, bet iš kitos pusės – tai yra suvokimas, kad mes visi tapusavyje esame susiję. Suvokimas, kad empatija, taip pat, kaip sąmoningumas yra integrali mūsų gyvenimo dalis.
Todėl, kai medituodami treniruojame sąmoningumą, mes neišvengiamai geriau pažįstame save. Geriau pažinodami save, mes geriau pažįstame ir suprantame ir kitus. Tuomet labai tikėtina, kad geriau pažindami save, mes gebėsime savo prote sukurti daugiau erdvės ir tokiu būdu vietoj to, kad reaguotume, galėsime sąmoningai atsakyti į išorinius ir vidinius stimulus. O tai reiškia, kad kada tik panorėję nesakysime, ką galvojame ar ko norime. Iš pradžių suvoksime, ar prote atsiradusi mintis yra naudinga ar žalinga, ir jeigu žalinga – paleisime ją, bet jeigu naudinga – galbūt įsitrauksime arba nuspręsime įsitraukti vėliau.
Taigi, meditacija sukuria erdvę, kurioje galime būti santūrūs, gebame žengti žingsnį atgal iš minčių, žodžių ar veiksmų, potencialiai galinčių daryti negatyvią įtaką ir mums patiems, ir žmonėms aplink mus. Tačiau tuo pačiu metu, šioje erdvėje mes galime aiškiai matyti tas autentiškas mintis, kurios potencialiai darytų pozityvią įtaką tiek mums patiems, tiek žmonėms aplink mus.