Laimė ar vidinė ramybė? Kartais esame laimingi, kartais esame nuliūdę ir susisieloję. Tačiau suprasdami, kad gali egzistuoti visokios būsenos, turėtume suprasti, kad nė viena nėra galutinė tiesa. Jeigu tai suvokiame, tai ir yra kelias į emocinę laisvę ir vidinę ramybę.
Čia kalbame apie tai, kas yra anapus laimės ir liūdesio? Gyvenimas mums pateikia visas įmanomas aplinkybes ir situacijas. Todėl net neįmanoma visą gyenimą būti laimingiems ta prasme, kaip daugelis mūsų supranta laimę kasdieniame gyvenime.
Gyvenime yra situacijų, kai mes arba mūsų artimieji negaluoja. Kartais mes net prarandame žmones. Taip pat ir kasdieniame gyvenime, kai kalbame apie mažesnius dalykus, paprasčiausiai neįmanoma ištisai būti laimingiems, nes karts nuo karto atsitinka tokie dalykai, kurie atneša kitokias emocijas.
Tačiau, ar kas nors yra anapus emocijų? Ir jeigu taip, ar tai gali išlaisvinti mus? Jeigu tai egszistuota, tai egzistuoja ir tuo metu, kai esame laimingi, ir tuo metu, kai esame nuliūdę.
Taigi, laimė ar vidinė ramybė? Vietoj to, kad labai stipriai įsitrauktumėme ir labai daug investuotumėme į laimės momentus, labai stipriai į tai įsikabintumėme ir tuo pačiu priešintumėmės bei kovotumėme su liūdesiu, mes galime išmokti būti su viskuo, būdami sąmoningi, turėdami ryšį su giluminiu ramybės ir pilnatvės jausmu (ar kad ir kaip mes tai pavadintumėme).
Tai egzistuoja anapus grynų emocijų. Emocijos ateina ir išeina, bet yra kažkas šiek tiek giliau. Ir tuomet, kai išmokstame tai jausti, tiek meditacijos metu, tiek kasdieniame gyvenime, šis vidinės ramybės jausmas tampa tvarus ir ilgalaikis.