Visi, kas turi bet kokių sveikatos sutrikimų, turėtų žinoti, kad organizmui esant nuolatinėje streso būsenoje, iki galo pasveikti nepavyks. Net jei gydymas yra labai modernus, o atliekant chirurginę operaciją naudojamos naujausios technologijos. Ir čia į pagalbą gali ateiti holistinė terapija ir meditacija.
Daugelis žmonių, didžiąją gyvenimo dalį praleidžia didesnio ar mažesnio intensyvumo streso (kovok-arba-bėk) būsenoje. Nors stresas dažnai suvokiamas, kaip normali modernaus gyvenimo dalis, iš tiesų tai yra vidinis, tylusis žudikas, sukeliantis emocinius, mentalinius ir fizinius sutrikimus.
Tokios būsenos, kaip vaikystės traumos, potrauminis stresas, depresija, pyktis, nerimas, neišgyventas ir neapdorotas sielvartas, gėda ir net paprastas kasdienis modernaus gyvenimo spaudimas, išbalansuoja organizmo neurochemikalus bei hormonus ir sukuria nesveiką terpę ląstelėms.
Panašiai, kaip augalas nunyksta ir žūna, jei dirvoje pažeista cheminė pusiausvyra, taip ir žmogaus ląstelių likimas priklauso nuo organizmo dirvos – terpės. Ląstelės negali būti visiškai sveikos ir klestinčios, kol organizmo terpė nesubalansuota. Tokioje situacijoje bet koks gydymas yra netvarus.
Tik tada, kai išmokstame susitvarkyti su streso reakcija, sugrąžinti savo kūną į natūralią atsipalaidavimo būseną, organizmo hormonai ir neurochemikalai susibalansuoja optimaliai, o ląstelės pradeda gyti bei regeneruotis.
Panašiai, kaip augalas nunyksta ir žūna, jei dirvoje pažeista cheminė pusiausvyra, taip ir žmogaus ląstelių likimas priklauso nuo organizmo dirvos – terpės.
Mokslas labai aiškiai įrodė, kad gebėjimas meistriškai susitvarkyti su savo mintimis ir emocijomis, gebėjimas pakeisti mąstymo šablonus ir ribojančius pasąmonės įsitikinimus, daro reikšmingą įtaką organizmo cheminiams pokyčiams, sveikatos būklei ir netgi ligos eigai.
Nors kai kurie žmonės sunkiai suvokia faktą, kad mąstymo šablonai, įpročiai ir emocinė būklė daro tiesioginę įtaką fizinei sveikatai, tačiau psichoneuroimunologijos (Psychoneuroimmunology – PNI) mokslas paaiškina, kad keičiant šiuos dalykus, tai gali būti ne tik gyvenimą keičianti, bet neretai ir gyvenimą gelbėjanti praktika.
Vėžio ląstelių išnykimas organizme yra vadinamas remisija, ligos atoslūgiu, bet ne pasveikimu. Taip yra todėl, kad vėžys labai dažnai sugrįžta atgal. Todėl periodiškai yra vykdomi patikrinimai – kas pusantro, tris, ar šešis mėnesius, kasmet ir kas penki metai. Vėžys sugįžta labai dažnai, jei nepašalinama tikroji ligos priežastis.
Tačiau net nesvarbu, ar tai būtų vėžys, ar depresija, ar priklausomybė, ar skydliaukės problemos, ar bet kas kita – giluminės ligos priežastys dažnai būna ydingi pasąmonės įsitikinimai ir mąstymo šablonai. Tai gali pasireikšti neapykanta sau, gėda, pykčiu, apmaudu, nerimu, baime, nesaugumo jausmu, nusivylimu ir daugybe kitų panašių ilgalaikių ir gilių emocijų.
Ir tai ne paviršinės emocijos, bet gilios, tamsios, pūliuojančios būsenos. Pavyzdžiui, tokią gilią emociją gali sukelti seksualinis išnaudojimas vaikystėje. Neapykanta sau gali gimti požeminėse pasąmonės pelkėse dar prieš tai, kai tampame pakankamai suaugę ir pakankamai išmintingi suvokti, kad didžioji dalis to, ką vieni ar kiti mūsų gyvenimo „vadovai“ sako nėra net arti tiesos. Taip pat, tai karštas, verdantis pyktis, kuris gali užvaldyti lyg įkaitusi geležis depresijos metu. Nesaugumo jausmo bedugnė gali būti tokia gili ir tokia tamsi, kad net nesimato dugno ir bet kuriuo momentu gali praryti. Taip pat tai gali būti bevardis, tolimas balsas, šnabždantis kurtinančiu triukšmu, kurį mes atpažįstame, kaip save, bandantį atrasti ryšį su savimi ir bandantį gelbėti save…
Dauguma terapijų yra nukreiptos į vieną ar kitą fizinį, emocinį, mentalinį, ar dvasinį gijimo aspektą. Tuo tarpu, holistinė terapija nebando pašalinti simptomų, o yra nukreipta į ligos ar negalavimo pirminę priežastį. Holistinė terapija naudoja įvairius įrankius, kurie ugdo suvokimą apie tai, ko reikia fizinei, mentalinei, emocinei bei dvasinei gerovei palaikyti.
Tuo tarpu, holistinė terapija nebando pašalinti simptomų, o yra nukreipta į ligos ar negalavimo pirminę priežastį.
Vienas iš efektyviausių būdų palaikyti žmogaus sveikatą plačiąja prasme yra meditacijos terapijos ir holisitinės terapijos metodų derinimas. Jei kažkada buvo galvojama, kad meditacija yra grynai dvasinė praktika, dabar vis aiškiau suvokiama, kad tai yra gydymo būdas. Žinodami, kaip reguliari meditacijos praktika padeda atstatyti, regeneruoti ir puoselėti kūną, protą ir sielą (prigimtį), tampa aišku, kad meditaciją turėtume suvokti kaip gydymo būdą.
Meditacijos terapija padeda sustabdyti grįžimą į praeities traumas, ateities baimes, išmoko gerai jaustis dabartyje ir tokiu būdu išlaisvina iš intelektą slopinančios bei kūną žalingais cheminiais kokteiliais užpildačios “kovok-arba-bėk” reakcijos.
Meditacijos terapija suderina meditacijos praktiką su kitomis terapijomis, leidžiančiomis perprogramuoti ribojančius ir žalingus pasąmonės įsitikinimus ir sukurti tvarų pagrindą gijimui bei puikiai sveikatai. Prie to prisideda ir holistiniai, į žmogų orientuoti metodai, kai nenaudojamas kritiškas vertinimas.