Nesvarbu kokiu būdu ar stiliumi pradėtumėte praktikuoti, labai greitai galėtumėte mėgautis neišmatuojama meditacijos nauda. Vienok, naudos dydis yra proporcingas praktikos reguliarumui ir pastovumui. Jei kas dieną tam skirsite nors 10 – 15 minučių, labai greitai pajausite tokias gyvenimą keičiančias patirtis, kaip sustiprėjusį ramybės ir taikos jausmą, smarkiai sumažėjusią streso įtaką, padidėjusį minčių aiškumą, padidėjusį pasitikėjimą ir savivertę, geresnį miegą, daugiau fizinės energijos, padidėjusią motyvaciją, žymų indėlį į ligų ir negalavimų būsenas, susireguliavusį kraujo spaudimą ir virškinimą, pagerėjusį seksualinį gyvenimą, odos būklę (įskaitant raukšles), regėjimą, realią pagalbą reguliuojant kūno masę, bendrai padidėjusį fizinės, psichinės ir emocinės gerovės jausmą ir IŠ ESMĖS PAGERĖJUSIĄ SVEIKATĄ.
Per paskutinius kelis dešimtmečius klinikiniai tyrimai daug kartų įrodė, kad meditacija, tai ne tik dvasinė praktika, bet reguliariai praktikuojant, tai yra galingas gydymo įrankis, kuris gali pozityviai pakeisti bet kokį žmogaus gyvenimo aspektą. Kai tik rasite sau tinkantį meditacijos stilių ir reguliariai praktikuosite – jus nustebins teigiami pokyčiai ir ko gero įsimylėsite šią patirtį.
Stresas
Stresas moderniame pasaulyje yra pagrindinė prastos sveikatos, ligų ir ankstyvų mirčių priežastis. Jis taip pat atsakingas už santykių griūtis, nelaimingus atsitikimus, priklausomybes, smurtą artimoje aplinkoje, savižudybes, bei depresijas.
Be to, labai svarbu neužmiršti, kad žmogaus organizmas neskiria ar mes grėsmę tik suvokiame, ar ta grėsmė yra reali – kitaip šnekant, ar į mus kėsinasi alkanas vilkas, ar jaučiamės nemylimi, ar negalime apmokėti sąskaitų, ar dirbame nekenčiamą darbą – organizmas reaguoja taip pat: padidėja kraujo spaudimas, padažnėja pulsas ir kvėpavimas, įsitempia raumenys, sustoja lytinė ir virškinimo funkcijos, NUSLOPINAMAS IMUNITETAS, NUSLOPINAMAS INTELEKTAS, kraujas prisipildo streso hormonų, subėga į galūnes ir mes esame pasiruošę muštis, arba bėgti.
Jeigu ši organizmo reakcija yra trumpalaikė ir tada, kai ji mums reikalinga (paslydome, reikia suvaldyti automobilį, kažkas mums užpuolė ir pan.), šis organizmo pasiruošimas naudingas ir būtinas, tačiau, jeigu ilgus metus dirbame nekenčiamą darbą, arba esame ilgalaikuose toksiškuose santykiuose, tai tiesiog negali nesukelti rimtų sveikatos probelmų.
Mokslas įrodė, kad meditacija, tai efektyviai stresą mažinantis metodas, stipriai gerinantis pasitenkinimą savo gyvenimu ir prisidedantis prie optimalios sveikatos būklės palaikymo.
Meditacija – tai jaunystės šaltinis
Paskutiniais dėšimtmečiais, atliekant vis daugiau tyrimų, daugėja ir kitų reguliarios meditacijos praktikos naudos įrodymų.
Žinome, kad meditacija stipriai sumažina streso ir nerimo lygį, sumažina kraujo spaudimą, išvysto geriau funkcionuojančią imuninę sistemą, sureguliuoja virškinimą, jaučiamės lengviau ir esame laimingesni. Ir tai tik keletas kliniškai įrodytų naudų. Daugumas tyrimų šias naudas užfksavo jau po aštuonių savaičių reguliarios praktikos.
Nors neabejotinai, išvardintos meditacijos naũdos yra daugiau, nei pakankama priežastis užsiimti šia praktika. Tačiau realiai pozityvus meditacijos poveikis yra dar gilesnis ir potencialiai gali pridėti ne vienerius metus prie gyvenimo trukmės ir pagerina kognityvinę gerovę garbiame amžiuje.
Meditacija daro įtaką fizinio kūno ilgaamžiškumui, pradedant ląstelių lygmeniu:
Mūsų ląstėlės turi DNR sekas. Telomerai yra DNR grandinių galuose, esančios “apsauginės proteino kepurės”, leidžiančios ląstelėms nenutrūkstamai daugintis. Kuo ilgesni telomerai, tuo daugiau kartų ląstelės gali dalintis ir atsinaujinti. Tačiau kiekvieną kartą, kai ląstelės pasidaugina, jų telomerų ilgis, o kaip pasekmė ir jų gyvenimo trukmė, tampa trumpesni. Tokiu būdu, ląstelės natūraliai sensta.
2013 metais Harvardo medicinos mokyklos psichiatrijos profesorė Elizabeth Hoge, vadovavo tyrimui, palyginusiam pažengusių medituotojų telomerų ilgį su nemedituojančių žmonių telomerų ilgiu. Šio tyrimo rezultatai parodė, kad kuo daugiau metų meditavimo patirties žmogus turėjo, tuo ilgesni buvo jo ląstelių telomerai. Ypač didelis skirtumas išryškėjo tarp medituojančių ir nemedituojančių moterų.
Kitas būdas, kaip meditacija gali sulėtinti senėjimo procesą – tai per pozityvią įtaką smegenims. Įprastai, pilkoji smegenų masė, sudaryta iš smegenų ląstelių ir dendritų, kurie skleidžia ir priima signalus, padedančius mums galvoti, pradeda trauktis, sulaukus vos 30-ties metų. Tai vyksta skirtingu greičiu, priklausomai nuo individualių žmogaus savybių.
Tuo pačiu metu, mes pradedame prarasti ir baltąją smegenų masę, kuri sudaryta iš aksonų, mūsų smegenyse perduodančių elektros signalus tarp dendritų.
Atsiranda vis daugiau tyrimų ir duomenų, įrodančių, kad reguliariai medituodami, galime keisti savo smegenų struktūrą ir tokiu būdu potencialiai sulėtinti struktūrinę degeneraciją.
Gyvename nenuostabiu laikmečiu, kai ir žinome, ir galime pasinaudoti neišsemiama meditacijos nauda.