Norėdami su kritika jaustis lengvai, turime nesureikšminti pagyrų. Pagyros ir kritika yra skirtingos tos pačios monetos pusės. Jei sureikšminame vieną, automatiškai sureikšminame ir kitą. Todėl geriausia neįsikabinti nei į vieną iš jų.
Tai labai naudinga idėja ir ją verta prisiminti visą gyvenimą. Aišku, atrodo gundančiai ir yra malonu prisirišti prie žmonių, kurie mus giria. Tačiau tada atsiranda labai daug pasipriešinimo idėjoms ir žmonėms, kurie mus kritikuoja.
Žinoma, natūraliai visada linkstame link pagyrų. Bet kol būsime įsitraukę į šį ciklą, kol būsime priklausomi nuo gero pagyrų jausmo ir jausimės blogai, įsižeisime, kai kas nors kritikuos – mūsų situacija visada bus labai delikati ir trapi.
Kai medituojame, treniruojame protą ir gebame nusikelti anapus tų dalykų – suprantame, kad taip, kartais žmonės mums sakys malonius dalykus, kartais žmonės mums sakys nemalonius dalykus. Mes dalyvaujame tame, bet tuo pačiu nesukrečiame savo stabilumo ir lengvumo jausmo, jaučiamės įsižeminę ir visada galime grįžti į tą jausmą, kad ir kas gyvenime vyktų.