Nors dažnai laimės ieškome išoriniame pasaulyje, šį jausmą galime surasti tik tada, kai atsisukame į savo vidų. Tada pamatome ir suvokiame, kad tai ko ieškome – jau turime.
Net jei konceptualiai ir žinome, kad pasitenkinimas, vidinė ramybė ir laimė užauga žmogaus viduje, įprastai, daugelis mūsų gyvenime turime tokį mąstymo ir elgesio šabloną, kuris į galvą įkala idėją, kad jei tik gautume tam tikrą daiktą, jei tik būtume su tam tikru žmogumi, jei tik galėtume gyventi tam tikroje vietoje – jei tik galėtume šiuos dalykus gauti, tada viskas būtų gerai. Tada mes būtume laimingi.
Dar daugiau, tai gali būti visiškai subtilu ir dažnai net iš viso nepastebime, kad esame įsitraukę į tokį mąstymo šabloną. Kartais, kai nesijaučiame gerai, tai gali būti visiškai maži dalykai, bet vis tiek galvojame, kad jei tik galėtume tai turėti ar pasiekti, tada jau tikrai, tikrai viskas būtu gerai.
Bėda ta, kad kol esame įsitraukę į šį ciklą – esame nuolat apimti nesibaigiančio troškimų srauto. Ir tai tiesiog neturi pabaigos – noriu, noriu, noriu…
Tačiau, jei treniruojame protą ir nors trumpam sugebame iš viso šito išeiti, žengti žingsnį atgal, tada iš karto atsiduriame dabarties momente. Ir galų gale suvokiame, kad iš tikrųjų, tai ko ieškojome – laimė ir pasitenkinimas, visą laiką buvo čia.