Kad ir ką veiktume, kad ir kuo būtume užsiėmę, iš tikrųjų visada turime laiko sau. Vienintelis dalykas, kuris iš mūsų šį laiką atima, tai noras būti kažkur kitur, arba noras dayti kažką kito. Jei neužmirštume šios idėjos ir galėtume ją pritaikyti kasdieniame gyvenime, tai gerąja prasme, viskas iš esmės pasikeistų.
Labai dažnai galvojame, kad dabar aš esu ten, kur nenorėčiau būti, arba darau tai, ko nenorėčiau daryti, arba esu su kuo nors, su kuo nenorėčiau būti. Būtent tai ir yra nerimo, bei įtampos šaltinis.
Tačiau, kai tik paleidžiame norą, kad būtų kitaip nei yra, tada iš karto esame dabarties momente. Ir tada nebėra taip svarbu, su kuo esame, ką darome, ar kurioje vietoje esame. Tada paprasčiausiai esame dabartyje.
Visada, kai esame dabarties momente, tai yra laikas sau. Čia nėra noro būti kitur, nėra konflikto ir įtampos pojūčio. Čia nėra trikdžių nei iš praeities, nei iš ateities, mes paprasčiausiai esame dabartyje.
Kuo geriau šį įgūdį ištreniruosime, tuo stabiliau galėsime būti dabartyje. Kuo dažniau pastebėsime, kad protas nori būti kitur, kad nori būti su kažkuo kitu, kad nori daryti kažką kitą – tuo daugiau laiko sau turėsime.