Klaidos ir pamokos. Jei gyvename sąžiningai, dorai, esame empatiški – tai neturime dėl nieko apgailestauti. Mes padarėme viską, ką tuo momentu galėjome. Jei būtume galėję padaryti geriau – tai ir būtume padarę.
Kartais mes įsitraukiame į siužetus apie praeities klaidas. Ypač į idėją, jei kažkas nesuveikė taip, kaip esame suplanavę, tuomet traktuojame, kad tai buvo klaida. Tačiau, iš tikrųjų, tai yra mokymosi procesas. Gyvenimas negali rutuliotis kitaip. Neegzistuoja toks gyvenimas, kuriame iš pirmo karto viską galime padaryti tik teisingai. Tam, kad išmokti, kartais mes turime padaryti neteisingai. Ir tai nėra klaida, tai paprasčiausiai mokymosi procesas. Tačiau mes retai apie tai pagalvojame.
Dažnai svarstydami apie praeitį, daugybę laiko praleidžaime įsitraukę į kaltę ar apgailestavimus, norėdami, kad dalykai būtų rutuliojęsi kitaip. Labai dažnai norime, kad būtume kažką kitaip pasakę ar kitaip padarę. Ir žinoma, tokia refleksija naudinga, jei ji trunka tiek, kad primintų mums tų dalykų daugiau nekartoti.
Bet turime neužmiršti, kai prisimename kažkokį praeities momentą, mes tai darome su tomis žiniomis, požiūriu, suvokimu ir sąmoningumu, kuriuos turime dabar, bet visai nebūtinai turėjome tuo metu. Jei būtume turėję supratimą, jei būtme turėję pakankamai savitvardos, jei būtume turėję galimybę ir ketinimą tuo momentu padaryti kažką kitaip – būtume kitaip ir padarę.
Todėl visai nebūtinai, tai ką padarėme – padarėme vedami blogų ketinimų. Tuo momentu paprasčiausiai neturėjome pakankamai įgūdžių, arba negebėjome sukurti sąlygų pasielgti kitaip.
Pabandykite į “klaidas” pažvelgti tokiu būdu ir ko gero, kai kuriuos dalykus, atsitikusius praeityje, sugebėsite paleisti lengviau.