Kaip emocinė sveikata susijusi su fizine sveikata?

Kalbant apie sveikatą, reikia pripažinti, kad gyvename tokiais laikais ir tokioje visuomenėje, kur didžiausias dėmesys yra skiriamas fizinio kūno priežiūrai ir puoselėjimui. Tuo tarpu emocinė ir psichinė sveikata dar dažnai lieka antraeiliais dalykais, nors protas daro esminę įtaką mūsų gyvenimo kokybei.

Pripažinkime: jeigu esame nelaimingi, gyvename ilgalaikėse arba dažnose streso, nerimo, depresinėse būsenose, tuomet net nelabai svarbu, kokia mūsų fizinė sveikata, sportiniai pasiekimai ar išvaizdos patrauklumas. Viskas prasideda žmogaus prote – kai viduje nėra ramybės ir aiškumo, fizinės sveikatos privalumai neteikia pasitenkinimo.

Žinoma, sveika mityba, judėjimas ir fizinės treniruotės yra būtini, todėl šiais sveikos gyvensenos aspektais rūpintis privalu. Tačiau lygiai taip pat svarbu rūpintis ir savo protu – emocine bei psichine sveikata, nes šie aspektai yra neatsiejami nuo bendros gerovės.

Be to, prižiūrėti ir rūpintis protu reikia ne tik tam, kad būtume laimingesni, bet ir tam, kad galėtume efektyviau rūpintis savo kūnu. Viena vertus, emocinė būsena tiesiogiai veikia neurochemikalų ir hormonų pusiausvyrą organizme. Panašiai kaip augalas nunyksta, jei pažeista dirvos cheminė pusiausvyra, taip ir mūsų kūno ląstelių sveikata priklauso nuo organizmo cheminės terpės pusiausvyros.

Kita vertus, aiškesnis ir ramesnis protas padeda priimti emocijų neužgožtus, sveikesnius sprendimus – tiek fizinio aktyvumo, tiek mitybos srityje. Šie dalykai glaudžiai tarpusavyje susiję ir vienas kitą papildo.

Todėl nepamirškime: proto treniravimas ir priežiūra yra ne mažiau svarbu nei kūno treniravimas ir priežiūra. Jei kiekvieną dieną savo protui skirsime nors keletą minučių, patirsime daugiau vidinės ramybės ir aiškumo, mūsų santykiai taps sveikesni, būsime labiau produktyvūs ir kūrybiški, fiziškai sveikesni, o šie nauji įgūdžiai lydės mus visą likusį gyvenimą, nešadimi pilnatvės ir pasitenkinimo gyvenimu jausmą.