Mindfulness dažnai klaidingai suprantamas pažodžiui – tarsi tai reikštų „pilną protą (minčių)“. Tačiau esmė visai priešinga. Mindfulness nėra pilnas protas minčių, o pilnas dėmesio dabarties akimirkai – arba, kitaip sakant, realybei. Tai būsena, kai leidžiame sau būti čia ir dabar: suvokti kvėpavimą, pojūtį, garsą, mintį – be poreikio savo patirties vertinti ar keisti. Tai ne triukšmas galvoje, o aiškus budrumas. Ne mintimis, tarškėjimu, barškėjimu ir painiava užimtas protas, o dėmesiu pripildyta sąmonė, suvokianti realybę.
Jeigu norime pajusti šios proto būsenos naudą, apie kurią esame visi girdėję, galime pradėti nuo paprastos pauzės ir po to plėsti sąmoningumą į bet kokias kasdienes veiklas – ėjimą, maisto gaminimą ir valgymą, bendravimą, sportą ar hobį ir t.t.
Taigi, nepaisant to, kaip gerai ar nelabai gerai dienos bėgyje jaučiamės, galime padaryti trumpą pauzę ir sąmoningai pasitikrinti, kaip jaučiamės – be vertinimo ir noro ką nors pakeisti.
Pauzė
⦁ Visų pirma, švelniai susitelkite į įkvėpimą nuo pradžios iki pabaigos ir į iškvėpimą nuo pradžios iki pabaigos.
⦁ Tuomet suvokite įvairius fizinius pojūčius kūne ir pastebėkite, kaip jie susiję su emocine būsena. Kokia emocija ar nuotaika šiuo momentu dominuoja – nerimas ir išsekimas ar ramybė ir palengvėjimas? Kad ir kas tai būtų.
⦁ Toliau pradėkite stebėti ateinančias ir išeinančias mintis, tačiau neįsitraukite į jas – tiesiog stebėkite mintis kaip debesis, plaukiančius dangaus platybėje.
⦁ Vėliau vėl švelniai susitelkite į įkvėpimą nuo pradžios iki pabaigos ir į iškvėpimą nuo pradžios iki pabaigos. Tuomet grįžkite prie savo kasdienių veiklų.
Jeigu tokias mindfulness pauzes kultivuosite nuosekliai, laikui bėgant įtrauksite vis daugiau ir daugiau sąmoningų veiklų, galbūt pradėsite praktikuoti meditaciją, tuomet vis mažiau ir mažiau bijosite savęs arba kitaip sakant su fiziniais pojūčiais kūne, emocijomis ir mintimis jausitės vis geriau ir geriau. Kuo geriau su savimi jausitės, tuo švelnesnis bus emocijų intensyvumas ir aplamai jos taps retesnės. Ir tai yra tikrasis rūpestis savimi.
Neužmirškime, kad visada pirmiausia turime pasirūpinti savimi, kad galėtume pasirūpinti kitais.