Stresas. Modernus gyvenimo būdas yra tiesiog užtvindytas kasdieniais stresoriais, todėl retas žmogus yra laisvas nuo streso. Kai esame streso būsenoje smegenys ir kūnas gamina specifinius chemikalus, kurie skirti mums padėti susitvarkyti su grėsmėmis ir išgyventi. Mūsų kūnai streso reakciją įjungia momentaliai, net ir tada, kai realios grėsmės ir nėra, o mes ją tik suvokiame. Todėl žmonių, kenčiančių nuo nerimo ir depresijos sutrikimų organizmuose yra ryškus cheminis disbalansas.
Kovok arba bėk organizmo atsakas
Smegenų dalis, kuri kontroliuoja “kovok-arba-bėk” organizmo atsaką yra autonominės nervų sitemos dalis, todėl tam, kad ši reakcija inicijuotųsi mums net nereikia galvoti. Viskas įvyksta net nespėjus situacijos įvertinti savo intelektu, o grėsmė į kurią reaguojame net nebūtinai yra pavojinga gyvybei arba iš viso reali. Labai dažnai tai yra suvokiama grėsmė. Tie dalykai, kuriuos suvokiame kaip grėsmingus kiekvienam gali būti skirtingi, nes jie yra grįsti asmenine patirtimi ir pasąmonės įsitikinimais.
“Kovok-arba-bėk” organizmo atsakas išsivystė priešistoriniais laikais ir buvo reikalingas staigiai sugeneruoti papildomą jėgą tam, kad galėtume kovoti su kitos genties medžiotojais arba pabėgti nuo žvėries. Tačiau šiais laikais grėsmės suvokimą ir streso reakciją gali sukelti tiesiog atkeliavusi nauja sąskaita, automobilių kamštis arba pokalbis su sudėtingu giminaičiu.
Kai “kovok-arba-bėk” atsakas inicijuojamas, į kūną paleisti chemikalai organizme įsisuka kaip cunamis ir mes iš karto tampame fiziškai stipresni nei įprastai. Per šį kritinį laikotarpį viskas, ko nereikia išgyvenimui, suspenduojama: sustoja virškinimas, ašarų ir seilių gamyba, lytinė funkcija, nuslopinamas imunitetas, intelektas ir t.t.
Tuo tarpu daugelis kitų funkcijų, akseleruojasi. Padidėja širdies ritmas, taip pat padidėja raumenų kuras – gliukozė kiekis kraujyje, raumenys įsitempia, išsiplečia periferinis matymas, kraujas iš priekinės smegenų dalies išstumiamas į taip vadinamas išgyvenimo, reptilines smegenis. Deja, tai ne pati geriausia vieta, kai reikia priimti svarbius sprendimus.
Deja, daugumas žmonių net nesuvokia, kad didžiąją gyvenimo dalį praleidžia “kovok-arba-bėk” reakcijoje.
Kai tik suvokiame grėsmę, esame momentaliai ir automatiškai katapultuojami į “kovok-arba-bėk” organizmo atsaką pasiruošę kovoti arba bėgti. Tuomet, kovojant ar bėgant, į organizmą paleisti chemikalai yra sudeginami, kad būdami saugūs galėtume grįžti į homeostazės būseną. Į pusiausvyrą sugrįžę hormonai atstato įprastas organizmo funkcijas: optimizuojasi imunitetas, širdies ritmas tampa tvarkingas, raumenys atsipalaiduoja, kvėpavimas tampa ramus, todėl pasisaviname optimalų kiekį deguonies. Taip pat, pradeda puikiai veikti virškinimo ir šalinimo sistemos, o protas tampa aiškus ir aštrus.
Ką daryti?
Deja, daugumas žmonių net nesuvokia, kad didžiąją gyvenimo dalį (o kai kurie ir visą gyvenimą) praleidžia didesnio ar mažesnio intensyvumo “kovok-arba-bėk” reakcijoje. Ilgojoje perspektyvoje tai yra prastos sveikatos ir ligų priežastis, pradedant emociniais, nuotaikos, depresijos, nerimo sutrikimais ir baigiant prastu regėjimu, virškinimo problemomis bei vėžiais.
Aišku, yra daugybė puikių, natūralių terapijų ir įprastų medicininių priemonių bei procedūrų, padedančių susitvarkyti su šiomis problemomis. Tačiau bėda yra ta, kad jei “kovok-arba-bėk” reakcija išlieka įjungta, visos tos priemonės yra netvarios, nes jos bando gydyti ląsteles, esančias toksiškoje aplinkoje. Tik tada, kai išjungiame “kovok-arba-bėk” organizmo atsaką ir grįžtame į atsipalaidavimo būseną, mūsų nuostabūs kūnai pradeda galingą regeneracijos ir savigydos procesą.
Meditacija yra puikus būdas organizme palaikyti homeostazės būseną, proto ramybę bei pataisyti savo sveikatą bendrąja prasme. Be to, reguliari meditacijos praktika padeda ne tik išjungti streso reakciją, bet ir pakeisti ribojančius pasąmonės įsitikinimus. Tuos, kurie verčia mus suvokti grėsmę net tada, kai realiai tos grėsmės iš viso nėra.