Daugelis žino, kad meditacija reikšmingai sumažina streso bei nerimo lygį, reguliuoja kraujospūdį, stiprina imuninę sistemą, sureguliuoja virškinimą, pagerina miego kokybę ir bendrą savijautą. Daugybė tyrimų šias naudas užfiksavo jau po aštuonių savaičių reguliarios praktikos. Pastaraisiais dešimtmečiais daugėjant panašių tyrimų, vis dažniau patvirtinamos mažiau žinomos reguliarios meditacijos praktikos naudos ir iškyla dar įdomesnis klausimas: kaip meditacija gali pailginti gyvenimą?
Taigi, tyrimai rodo, kad meditacijos poveikis yra dar gilesnis – ji gali ne tik pagerinti gyvenimo kokybę, bet ir pailginti gyvenimą bei išsaugoti kognityvinę sveikatą vyresniame amžiuje. Meditacija daro įtaką kūno ilgaamžiškumui ląstelių lygmenyje. Mūsų ląstelės turi DNR sekas, o jų galuose yra telomerai – tarsi „apsauginės kepurėlės“, leidžiančios ląstelėms daugintis ir atsinaujinti. Kuo telomerai ilgesni, tuo ilgiau ląstelės gali dalintis. Su kiekvienu pasidalijimu telomerai trumpėja, todėl ląstelės sensta. 2013 m. Harvardo medicinos mokyklos profesorės Elizabeth Hoge vadovaujamas tyrimas parodė, kad medituojančių žmonių telomerai yra ilgesni nei tų, kurie nemedituoja. Ypač ryškus skirtumas buvo pastebėtas tarp medituojančių ir nemedituojančių moterų.
Kitas meditacijos poveikis senėjimo lėtėjimui pasireiškia per smegenis. Įprastai pilkoji smegenų masė, sudaryta iš neuronų ir dendritų, pradeda mažėti jau apie 30-uosius gyvenimo metus. Tuo pat metu nyksta ir baltoji smegenų masė, atsakinga už nervinių impulsų perdavimą. Vis daugiau tyrimų rodo, kad reguliari meditacijos praktika palaiko smegenų struktūrą ir potencialiai sulėtina jų degeneraciją.
Gyvename ypatingame laikmetyje, kai turime galimybę ne tik žinoti apie neišsemiamą meditacijos naudą, bet ir praktiškai įtraukti ją į savo gyvenimą.