Bandydami valios jėga pasiekti dalykus, kurie yra naudingi sveikatai, dažniausiai mes tik susitipriname savo ego. Tuo tarpu, paleisdami dalykus, kurie nėra sveiki – mes išlaisviname save iš ego. Toks pats ketinimas ir noras, bet pasekmės – skirtingos.
Pažiūrėkime į tai detaliau ir kaip pavyzdį paimkime maistą. Daugumas mūsų viename ar kitame gyvenimo etape bandome išsiugdyti sveikesnius mitybos įpročius, galbūt vartoti mažiau nesveiko maisto.
Jei mes į šį procesą pažiūrėsime iš valios požiūrio taško ir nurodysime sau, “aš daugiau nevalgysiu nesveiko maisto” – tai reikalaus daugybės pastangų ir kontrolės. Be to, kai valią naudojame, tam, kad kontroliuoti situaciją, tai tam tikra prasme yra ego įkūnijimas. Taip, tokiu būdu galime pasiekti rezultatų, tačiau būsime labai įsitempę, jausimės blogai ir todėl aplinkiniai žmonės šalia mūsų taip pat jausis blogai.
Bet turėdami tą patį ketinimą pakeisti mitybos įpročius, į situaciją galime pažiūrėti kitaip, o tuo pačiu dar ir treniruoti protą. Kai savo prote suvokiame mintį, kuri sako, kad aš noriu kažkokio nesveiko maisto, mes nesistengiame šia mintimi atsikratyti, atmesti valios jėga, o vietoj to, kai pamatome, suvokiame tai kaip mintį ir paleidžiame. Tokiu būdu mes netampame labai įsitempę, o atvirkščiai – tampame minštesni. Mes pasiekėme tą patį rezultatą, bet vietoj pasipriešinimo ir atmetimo – mes paleidome.
Lygiai taip pat, kai kyla pozityvi mintis, mes neįsikabiname į ją, bet suvokiame, kad ji gali atnešti pozityvų rezultatą ir todėl sąmoningai įsitraukiame.
Šie požiūriai yra labai skirtingi. Vienas iš jų labai kietas, įtemptas, grįstas kontrole ir valia, o kitas grįstas sąmoningumu. Kai atpažįstame sveikas mintis – įsitraukiame, kai atpažįstame nesveikas mintis – paleidžiame jas.