Meditacija mus treniruoja ir moko, kaip be išankstinės nuomonės, nešališkai išklausyti ir išgirsti kitus žmones. Tačiau tam, kad galėtume girdėti kitų žmonių mintis, visų pirma turime išmokti klausytis savo pačių minčių.
Meditacijos procesą trumpai galima apibūdinti kaip ateinančių ir išeinančių minčių stebėjimą. Mes nesiblaškome ir neįsitraukiame į mintis. Kai mintis kyla prote, mes ją pastebime, bet nepradedame apie ją galvoti. Mes jos neanalizuojame, nekritikuojame ir nevertiname. Tiesiog matome mintį ir leidžiame jai pačiai praeiti.
Bėgant laikui toks proto treniravimas išugdo įgūdį, kuris pasireiškia bendraujant su kitais žmonėmis – būnant kartu su jais, klausantis ir girdint. Labai dažnai bendraudami ir šnekučiuodamiesi mes nesame pakankamai atidūs tam, ką kitas žmogus nori pasakyti. Gali būti, kad tuo metu protas nuklysta į kitus dalykus ir pradedame galvoti apie ką nors kita. Kartais svarstome, ką atsakysime, o kartais kritiškai analizuojame ir vertiname tai, ką žmogus sako.
Tačiau kuo daugiau medituodami treniruojame protą, tuo lengviau galime tiesiog būti dabarties momente su kitu žmogumi. Tokiu būdu jis gali jaustis išgirstas ir suprastas. Tai nereiškia, kad mes negalime reflektuoti, atsakyti ar išsakyti savo nuomonės apie tai, kas buvo pasakyta. Tai reiškia, kad galime būti dabartyje ir iš tiesų girdėti, ką kitas žmogus turi pasakyti.