Būti savimi nereiškia daryti ką panorėjus ar sakyti ką panorėjus vien todėl, kad kažkaip ypatingai jaučiamės. Mes galime būti savimi ir tuo pačiu elgtis santūriai bei su atjauta.
Šiuo metu tiek viešojoje erdvėje, tiek mūsų visuomenėje vyrauja naratyvas, kad turime būti autentiški. Dažnai tai pristatoma taip, kad turime tiesiog būti savimi ir niekuo apsimetinėti. Tai yra teisinga iki tam tikro laipsnio – tol, kol mūsų veiksmai ir žodžiai nekenkia ir nedaro negatyvios įtakos kitiems žmonėms.
Autentiškumas, nėra vien tik nesivaržymas daryti, ką tik panorėjus. Iš vienos pusės tai yra savęs pažinimas, iš kitos – suvokimas, kad visi esame tarpusavyje susiję. Todėl, empatija ir sąmoningumas yra integralios mūsų gyvenimo dalys.
Todėl, kai medituodami treniruojame sąmoningumą, mes neišvengiamai geriau pažįstame save. Geriau pažinodami save, mes geriau suprantame kitus. Tuomet labai tikėtina, kad gebėsime savo prote sukurti daugiau erdvės: vietoj to, kad reaguotume impulsyviai, galėsime sąmoningai atsakyti į išorinius ir vidinius stimulus. O tai reiškia, kad kada tik panorėję nesakysime, ką galvojame ar ko norime. Pirmiausia suvoksime, ar prote atsiradusi mintis yra naudinga ar žalinga – jei žalinga, paleisime ją, jei naudinga – galbūt įsitrauksime arba nuspręsime įsitraukti vėliau.
Taigi meditacija sukuria erdvę, kurioje galime būti santūrūs, žengti žingsnį atgal iš minčių, žodžių ar veiksmų, kurie galėtų daryti neigiamą įtaką mums patiems arba aplinkiniams. Tuo pačiu metu šioje erdvėje galime aiškiai matyti autentiškas mintis, kurios potencialiai darytų teigiamą įtaką tiek mums, tiek žmonėms aplink mus.