Apie meditaciją dažnai kalbama kaip apie kažką amžino ir universalaus. Taip yra todėl, kad meditacija nepriklauso nuo mąstymo būdo. Ji peržengia galvojimą, įsitikinimus, tikėjimą ir yra anapus visų šių dalykų. Tai reiškia, kad meditacija tinka visiems ir visada. Tai nėra kažkas, ką galėtų pasisavinti vienas žmogus, bendruomenė, kultūra ar tauta. Meditacija yra neatsiejama nuo bendražmogiškos patirties. Tai – patirtis.
Tuo pat metu meditacija – tai rūpestis savimi kiek kitokiu būdu, nei esame įpratę. Daugelis žmonių pradeda medituoti tam, kad išmoktų geriau tvarkytis su stresu, sumažintų nerimą ar tiesiog patirtų daugiau vidinės ramybės ir pasitikėjimo savimi. Tačiau daugybė tyrimų patvirtina ir kitas, mažiau žinomas meditacijos naudas, kurios daro teigiamą poveikį mūsų emocinei, fizinei ir psichinei sveikatai.
Nuosekliai praktikuojant meditaciją gerėja emocinė sveikata
Žmogaus smegenys yra ta kūno dalis, kurioje meditacija daro tikrus stebuklus. Medituodami lengviau susitvarkome su sunkiomis emocijomis, nes išmokstame matyti ir suvokti, kad jos tėra laikinas reiškinys. Viena iš nuostabiausių meditacijos naudų yra ne tik gebėjimas pakeisti mūsų požiūrį ir suvokimo perspektyvą, bet ir fizinis poveikis smegenims, kuris leidžia patirti daugiau pozityvių minčių ir emocijų.
Meditacija gali susilpninti neigiamas neurologines sąsajas su medialine prefrontaline žieve, dar vadinama „AŠ centru“, ir taip sumažinti streso, baimės bei nerimo pojūtį.
Tuo pat metu ji kuria naujas, stipresnes jungtis su smegenų sritimis, atsakingomis už susitelkimą ir sprendimų priėmimą.
Tyrimai rodo, kad medituojant padidėja pilkoji smegenų masė, susijusi su emociniu stabilumu, gebėjimu planuoti ir spręsti problemas. Taip pat storėja smegenų žievė, atsakinga už mokymąsi ir atmintį. Kita vertus, reguliari meditacijos praktika mažina migdolinio kūno, kuris reguliuoja streso, baimės ir nerimo reakcijas, aktyvumą.
Meditacija veikia giliai, nes ji moko mažiau įsitraukti į sunkias mintis ir emocijas bei geriau išgyventi dabarties akimirką.
Nuosekliai praktikuojant meditaciją gerėja fizinė sveikata
Kad suprastume gilią meditacijos naudą fizinei sveikatai, pirmiausia reikia suprasti, kaip chroniškas, perteklinis stresas ardo žmogaus organizmą. Stresas aktyvina simpatinę nervų sistemą ir užtvindo kūną streso hormonais – epinefrinu, kortizoliu ir pan. Šie hormonai gali padaryti didelę žalą. Pavyzdžiui, per didelis epinefrino (dar vadinamo adrenalinu) kiekis kraujyje didina širdies smūgio riziką, o perteklinis kortizolio kiekis kelia cukraus lygį kraujyje ir siaurina kraujagysles. Nuolat pasikartojantys streso hormonų pliūpsniai gali padidinti kraujospūdį, pagreitinti širdies ritmą ir padidinti cholesterolio kiekį. Visa tai silpnina imuninę sistemą, mažina energiją ir sukelia miego sutrikimus.
Praktikuojant meditaciją (taip pat ir kitas atsipalaidavimo technikas) aktyvinama parasimpatinė nervų sistema. Dėl to streso hormonų veikla nuslūgsta, o protas ir kūnas sugrįžta į homeostazės būseną.
Reguliari meditacijos praktika padeda efektyviau sureguliuoti stresą ir išmokti atpalaiduoti kūną bet kuriuo metu. Gebėjimas mažinti streso lygį yra ypač svarbus, nes tai normalizuoja kraujospūdį, širdies ritmą, deguonies suvartojimą, o tai savo ruožtu stiprina imunitetą, gerina miegą ir didina energijos atsargas.
Be to, streso reakcijos sureguliavimas yra esminė sąlyga gerėjantiems fiziniams organizmo rodikliams, sutrikusiems dėl įvairių sveikatos problemų. Pavyzdžiui, Harvardo universitete atliktas tyrimas atskleidė, kad uždegimas gali sukelti širdies ligas, vėžį, diabetą ir daugybę kitų rimtų sutrikimų. Tuo tarpu meditacija gali ne tik slopinti genus, susijusius su uždegimo procesais, bet ir palaikyti tuos, kurie užtikrina DNR stabilumą.
Daugelis žmonių yra girdėję apie teigiamus meditacijos poveikius psichinei sveikatai: didesnį sąmoningumą, aiškumą, atjautą ir vidinės ramybės pojūtį. Taip pat meditacijos praktika padeda lavinti gebėjimą susitelkti, o tai naudinga tiek kasdieniuose darbuose, tiek priimant svarbius sprendimus. Tyrimai rodo, kad meditacija gali sumažinti depresijos simptomus bei su ja susijusią kančią.
Todėl tampa akivaizdu: reguliari meditacijos praktika, net jei jai skirsime tik kelias minutes per dieną, padeda paleisti žalingas mintis ir sunkias emocijas, atkurti vidinę pusiausvyrą ir tuo pačiu stiprinti tiek kūną, tiek protą.