Apie meditaciją dažnai kalbama, kaip apie kažką amžino ir universalaus. Taip yra todėl, kad meditacija nepriklauso nuo minčių ar mąstymo būdo. Ji peržengia galvojimą, tikėjimą ir yra anapus visų šių dalykų. Tai reiškia, kad meditaciją galima pritaikyti visiems ir visada. Tai nėra kažkas, ką gáli pasisavinti koks nors žmogus, bendruomenė, kultūra ar tauta. Tai yra kažkas neatskiriamo nuo globalios bendražmogiškos patirties. Tai yra patirtis.
Tuo pačiu – meditacija, tai rūpestis savimi šiek tiek kitokiu būdu, nei esame įpratę. Daugumas žmonių medituoti pradeda tam, kad išmoktų geriau susitvarkyti su stresu, gebėtų sumažinti nerimą ar tiesiog jausti daugiau vidinės ramybės ir pasitikėjimo savimi. Tačiau, daugybė atliktų tyrimų patvirtina ir kitas, mažiau žinomas meditacijos naudas, kurios daro pozityvią įtaką mūsų emocinei, fizinei ir mentalinei sveikatai.
Nuosekliai praktikuojant meditaciją gerėja emocinė sveikata
Žmogaus smegenys yra ta kūno dalis, kurioje meditacija iš tikrųjų daro stebuklus. Mes geriau susitvarkome su sunkiomis emocijomis, nes medituodami matome ir įsisąmoniname, kad sukilusios emocijos yra laikinas reiškinys. Tačiau, viena iš pačių nuostabiausių meditacijos naudų yra ne tik tai, kad ji gali pakeisti mūsų požiūrį ir perspektyvos suvokimą, bet taip pat ir fiziškai keisti smegenis tokiu būdu, kad jaustume daugiau pozityvių minčių ir emocijų.
Meditacija gali susilpninti negatyvias neurologines sąsajas su medialine prefrontaline smegenų žieve, arba kitaip – su AŠ centru smegenyse ir tokiu būdu mažinti stresą, baimę ir nerimą.
Tuo pačiu, meditacija sukuria naujas, stipresnes sąsajas su tomis smegenų dalimis, kurios yra atsakingos už gebėjima susitelkti ir priimti sprendimus.
Iš vienos pusės, tyrimai rodo, kad medituojant padidėja pilkoji smegenų masė, kuri yra atsakinga už emocinį stabilumą, gebėjimą planuoti ir spręsti problemas. Taip pat padidėja smegenų žievės storis, atsakingas už mokymąsi ir atmintį. Iš kitos pusės, reguliariai praktikuojant meditaciją, sumažėja migdolinis kūnas, kuris reguliuoja kaip mes jaučiame stresą, baimę ir nerimą.
Meditacija veikia giliai, nes mes treniruojamės mažiau įsitraukti į sunkias mintis ir emocijas ir geriau jaustis dabartyje.
Nuosekliai praktikuojant meditaciją gerėja fizinė sveikata
Kad suprasti gilią meditacijos naudą fizinei sveikatai, mes turime suprasti kaip chroniškas, perteklinis stresas niokoja žmogaus kūną: stresas stimuliuoja simpatinę nervų sistemą ir užtvindo organizmą streso hormonais (tokiais kaip epinefrinas ir kortizolis). Šie hormonai organizmui gali padaryti didelę žalą. Pavyzdžiui, per didelis epinefrino (dar žinomo, kaip adrenalinas) kiekis kraujyje didina širdies smūgio riziką. Per daug kortizolio gali padidinti cukraus kiekį kraujyje ir susiaurinti kraujagysles. Be to, chroniški, dažni arba ilgalaikiai streso hormonų pikai organizme, gali padidinti kraujo spaudimą, širdies ritmą ir cholesterolio lygį. Visi šie simptomai ardo imuninę sistemą, slopina energiją ir sukelia miego sutrikimus.
Tačiau, praktikuojant meditaciją (taip pat ir kitas technikas), mes stimuliuojame parasimpatinę nervų sistemą, todėl streso hormonai nuslūgsta, o protas ir kūnas atsipalaiduoja.
Reguliariai medituojant, galime efektyviau valdyti stresą, o kūną atpalaiduoti kada panorėjus.
Gebėjimas sumažinti stresą yra svarbus dar ir todėl, kad tai mažina kraujo spaudimą, širdies ritmą, deguonies suvartojimą, o tai savo ruožtu stiprina imunitetą, gerina miegą ir didina energiją.
Be viso šito, streso reakcijos sumažinimas yra esminė sąlyga tam, kad gerėtų įvairūs fiziniai organizmo rodikliai, sutrikę dėl pačių įvairiausių sveikatos problemų. Pavyzdžiui, Harvarde atliktas tyrimas rodo, kad uždegimas gali sukelti širdies ligas, vėžį, diabetą ir daugybę kitų rimtų ligų. Tuo tarpu meditacija gali ne tik amortizuoti genus, įtrauktus į uždegimo procesą, bet ir palaikyti genus, susijusius su DNR stabilumu.
Nuosekliai praktikuojant meditaciją gerėja mentalinė būsena
Daugumas žmonių žino šiuos pozityvius meditacijos sukeliamus efektus, susijusius su mentaline sveikata: padidėjusį sąmoningumą, aiškumą, atjautą ir vidinės ramybės pojūtį. Pagerėjęs gebėjimas susitelkti taip pat yra susijęs su meditacijos praktika.
Tačiau, yra ir kitų dalykų, kurie naudingi mūsų protui. Tyrimai rodo, kad meditacija gali sumažinti depresiją ir su nerimu susijusį skausmą.
Taigi, visiškai aišku, jei reguliariai praktikuosime meditaciją, net jei tai tik keletas minučių per dieną, tokiu būdu paleisime žalingas mintis bei sunkias emocijas, kvėpuosime ir persikrausime, o tuo pačiu žymiai pagelbėsime savo kūnui ir protui visomis prasmėmis.