Šiandien retai sutiksime žmogų, kuris visiškai nepatirtų streso. Darbo terminai, eismas, finansiniai rūpesčiai, santykių, sveikatos iššūkiai – visa tai nuolat veikia mūsų protą ir kūną. Problema yra ta, kad streso reakcija įsijungia akimirksniu net ir tada, kai jokios realios grėsmės nėra. Kartais mums tik atrodo, jog esame pavojuje, tačiau kūnas vis tiek reaguoja taip, lyg tektų kovoti už gyvybę. Streso testas padės įvertinti ar „kovok arba bėk” reakcija kelia grėsmę jūsų gyvenimo kokybei ir sveikatai.
Kas yra „kovok arba bėk“ reakcija?
„Kovok arba bėk“ mechanizmas yra mūsų išgyvenimo instinktas. Jis susiformavo dar tais laikais, kai žmonės turėjo gintis nuo plėšrūnų ar priešų. Tokiose situacijose staigus energijos antplūdis buvo gyvybiškai svarbus.
Šiandien mūsų „plėšrūnai“ atrodo visai kitaip – tai gali būti netikėta sąskaita ar spūstis kelyje. Tokiais atvejais širdis pradeda plakti greičiau, kvėpavimas padažnėja, raumenys įsitempia, akys tampa budrios ir mes esame pasiruošę kovoti arba bėgti. Niekam kitam. Tuo metu visos „nereikalingos“ funkcijos, kurios naudoja daug energijos, yra išjungiamos: sustoja virškinimas, lytinė funkcija, nuslopsta imunitetas, mažėja gebėjimas aiškiai mąstyti. Kitaip tariant, energija nukreipiama į išgyvenimą, o ne į gyvenimą.
Kodėl tai pavojinga?
Trumpalaikėje perspektyvoje tokia reakcija naudinga – ji padeda susidoroti su situacija. Tačiau jei kūnas nuolat gyvena „kovok arba bėk“ režimu, tai tampa tikru išbandymu sveikatai. Ilgainiui gali atsirasti nerimo sutrikimai, depresija, virškinimo problemos ar net rimtesnės ligos.
Rehe streso testas
Testo rezultatai jokia forma nesaugomi ir niekam neprieinami.
Aspektinis streso testas
Testo rezultatai jokia forma nesaugomi ir niekam neprieinami.
Kaip sugrįžti į pusiausvyrą?
Gera žinia ta, kad streso reakciją galima sureguliuoti ir grįžti į ramybės bei pusiausvyros būseną. Kai kūnas nurimsta, širdies ritmas tampa normalus, kvėpavimas sulėtėja, virškinimas ir imunitetas vėl veikia tinkamai, o protas tampa aiškus ir ramus.
Vienas paprasčiausių ir efektyviausių būdų tai pasiekti – meditacija. Ji padeda sureguliuoti emocijas ir sustiprinti organizmo atsistatymo procesus. Reguliari praktika taip pat moko atpažinti ir "išmontuoti" žalingus pasąmonės įsitikinimus, dėl kurių grėsmę suvokiame net tada, kai jos iš tiesų nėra.
Trumpai tariant, stresas yra natūrali mūsų kūno reakcija – problema prasideda tada, kai ji tampa nuolatine, ilgalaike ar dažna. Kuo dažniau leisime sau sustoti, grįžti į dabartį ir atsipalaiduoti, tuo sveikesni, stipresni ir laimingesni būsime.