Jausti vienišumą ir būti vienam – du labai skirtingi dalykai. Medituodami, galime geriau suprasti vienatvės iššūkius ir tuo pačiu gerai jaustis būdami vienumoje.
Viena vertus, būnant vienam galima liūdėti, bet nejausti jokio vienišumo jausmo, netgi atvirkščiai – jausti stiprų ryšį su žmonėmis ir aplinkiniu pasauliu. Kita vertus, galima būti žmonių apsuptyje, žmonių jūroje, bet vis tiek jausti vienišumą.
Labai svarbu suprasti šį skirtumą. Meditacija yra idealus įrankis šiuos dalykus patirti ir suprasti. Kai prote kyla vienatvės, ar vienišumo jausmas, turėtume iš tos idėjos žengti žingsnį atgal ir suvokti jos prigimtį – ar tai mintis, ar tai pasikartojanti mintis, ar tai jausmas?
Jeigu sugebame mintis ir jausmus, kuriuos asocijuojame su vienatve, aiškiai matyti ir stebėti kaip liudininkai – jos labai greitai pradeda tirpti. Tokiu būdu vienatvės ir vienišumo jausmus patiriame vis rečiau ir rečiau.
Ir būten tada pradedame gerai jaustis ir būdami žmonių apsuptyje, ir būdami vieni.